§ 54. Асаблiвасцi скланення назоўнiкаў чацвёртага скланення
^ Вверх

§ 54. АСАБЛІВАСЦІ СКЛАНЕННЯ НАЗОЎНІКАЎ ЧАЦВЁРТАГА СКЛАНЕННЯ

 

1. Некаторыя назоўнікі IV скланення, як fructus, us m, senatus, us m, калі-нікалі ў Gen. sing. маюць форму ІІ скланення: fructi, senati, у Dat. sing. яны могуць мець канчатак -u: fructu, senatu.

2. Назоўнікі ІІ скланення, што абазначаюць назвы дрэваў, часта маюць паралельныя формы IV скланення. Напрыклад, у Abl. sing.: cornu (cornus, i f - кізіл), cupressu (cupressus, i f - кіпарыс), ficu (ficus, i f - смакоўніца, інжыр), lauru (laurus, i f - лаўр), pinu (pinus, i f - сасна), у Nom. plur.: fagus (fagus, i f - бук), ficus, laurus, myrtus (myrtus, i f - мірт), радзей у другіх склонах, напрыклад, Gen. sing.: cupressus.

3. Некаторыя аддзеяслоўныя назоўнікі на -us ужываюцца толькі ў Abl. sing.: iussu - па загаду, natu - родам, па паходжанню.

4. Dat. i Abl. plur. на bus маюць наступныя назоўнікі:

acus, us f - acŭbus,

arcus, us m (лук) - arcŭbus (у адрозненне ад arx, arcis f - крэпасць: arcĭbus),

artus, us m (член) - artŭbus (у адрозненне ад ars, artis f - мастацтва: artĭbus),

partus, us m (нараджэнне) - partŭbus (у адрозненне ад pars, partis f - частка: partĭbus),

tribus, us f - tribŭbus (эўфанія)[1].

Назоўнікі lacus, us m - возера, quercus, us f - дуб , specus, us m - пячора нараўне з формамі lacŭbus, quercŭbus, specŭbus маюць і формы lacĭbus, quercĭbus, specĭbus.

5. Назоўнік domus, us f амаль ва ўсіх склонах (акрамя Voc. sing., Nom., Dat. i Abl. plur.) мае паралельныя формы ІІ скланення.

Найбольш ужывальныя формы 

 

 

 sing.

 plur.

Nom.

domŭs

domūs

Gen.

domūs

domuum (domōrum)

Dat.

domuī

domĭbus

Acc.

domŭm

domōs

Abl.

domō

domĭbus

Voc.

domŭs

domūs

 

Некаторыя склоны назоўніка domus, us f ужываюцца ў значэнні прыслоўяў: 

domum (Acc. sing.)

дамоў

domo (Abl. sing.)

з дому

domi (Locatīvus)[2]

 дома

 

Да IV скланення належыць шмат назоўнікаў, утвораных ад асновы супіна, якія маюць значэнні nominis actiōnis (дзеяння):

sentio, īre, sensi, sensum (адчуваць) - sensus, us m (пачуццё, адчуванне)

moveo, ēre, movi, motum (рухаць) - motus, us m (рух).

 

Практыкаванні

1. Вызначыць склонавыя формы словазлучэнняў: exercitus fortis, gelus sevēri, sensus boni, manus dextra, risu stulto, visui acri, fructibus matūris, casus notos, cornua ardua, statum humilem, magistratuum Romanōrum.

 

2. Праскланяць і перакласці словазлучэнні: domus parva, cornu acre, senātus Romānus, exercitus fortis, gelu asperum, manus dextra, metus magnus, casus admirabilis, fructus dulcis.

 

3. Праспрагаць дзеясловы з тэкста ў часах сістэмы інфекта.

 

4. Перакласці:

а) з лацінскай мовы:1. In veterum Romanōrum exercitibus omnium ordinum cives militābant. 2. Consules, censōres, praetōres, aedīles summi erant civitātis Romanae magistrātus. 3. Servi parent propter metum, homines liberi - propter officium. 4. Aliae bestiae homĭnem visu, aliae audītu superant, omnes vero homo superat mente et ratiōne. 5. Non semper in civitāte Atheniensium adĭtus ad summos magistrātus omnium ordĭnum civĭbus patēbat. 6. Lingua Latīna diu apud popŭlos Eurōpae in magno usu erat. 7. Describebātur in tribus popŭlus Romānus, in centurias - exercĭtus. 8. Nonnulla terrae loca ob gelu asperum incŏlas non habent. 9.  Apes in quercu alta favos faciunt. 10. Cornus et tubae sonitu exercitui signa ad impetum dabantur. 11. Veteres Germāni in parvis et humilibus domibus habitābant. 12. Radix doctrīnae amāra est, fructus vero dulcis. 13. In signis exercituum Romanōrum litterae erant: SPQR (Senātus Populusque Romānus). 14. Exercitui Romāno populus gratias agēbat, nam oppida, vicos, agros, templa deōrum defendēbat. 15. Vulnera gravia cordis saepe causae exitus letālis sunt. 16. Non solum cives, sed etiam magistrātus legibus parēre debent. 17. Mundus non casu incerto, sed legibus certis gubernātur.

б) на лацінскую мову: 1. Старасць - гэта скон жыцця. 2. Быкі абараняюць сябе рагамі, коні - нагамі, сабакі - зубамі. 3. Дрэва распазнаецца па пладах (з пладоў). 4. Зброяй быкоў з’яўляюцца (ёсць) рогі. 5. У войску Ганібала было шмат сланоў. 6. Вялікім быў аўтарытэт рымскага сената. 7. Восенню плады ўпрыгожваюць дрэвы. 8. Слаўным было вяртанне нашага войска з бітвы. 9. Вялікая ёсць разнастайнасць дрэваў і пладоў. 10. Мароз небяспечны для птушак.

 

De exercitu Romāno

Exercitus Romānis praesidium civitātis erat, nam patriam defendere et hostes prohibēre debēbat. Exercitus Romae ex equitātu et peditātu constābat. Omni exercitui imperātor fortis et perītus praeerat. Cives Romāni dicēbant: «In virtūte imperatōris et exercitus salus civium est». Olim Roma in magno periculo erat, hostes enim Romānis imminēbant et Romae interitum parābant. Milites cohortatiōne et laude imperatōris ad pugnam incitabantur. Sonitus tubārum et cornuum signum exercitui urbem relinquenti ad impetum dabit. Populus Romānus exercitui suo gratias agēbat, nam oppida, vicos, agros, templa defendēbat. Omnes reditum exercitus victōris expectābant. Cives etiam deis gratiam agēbant et semper sacrificābant. Post pugnam imperātor victor primum Iovi sacrificābat, tum exercitum fortiter pugnantem laudābat, militibus corōnas et dona multa tribuēbat, denique laetus domum properābat: domi familia atque amīci exspectābant.

 

Крылатыя выразы 

Manus manum lavat.

Рука руку мые.

Lapsus calami.

Памылка пяра (апіска).

Lapsus linguae.

Памылка маўлення (абмоўка).

Larga manu.

Шчодрай рукой (шчодра).

Pro domo sua.

За свой дом.

Fructu arbor cognoscitur.

Дрэва пазнаецца з пладоў.

Status quo (ante bellum).

Становішча, якое было (да вайны).

Usus magister est optimus.

Вопыт – найлепшы настаўнік.

Omni casu.

У любым выпадку.

Consensus omnium.

Агульная згода.

Brevi manu.

Кароткай рукой (хутка).

Bono sensu.

У добрым сэнсе.

 


[1] Ад грэч. ἡ eὐjwnia - мілагучнасць.

[2] Былы месны склон. Гл. § 10.