§ 42. ТРЫ ТЫПЫ Ў ТРЭЦІМ СКЛАНЕННІ НАЗОЎНІКАЎ
Назоўнікі ІІІ скланення дзеляцца на тры тыпы, якія адрозніваюцца паміж сабой канчаткамі Abl. sing., Gen. plur., Nom. i Acc. plur. (n):
classis consonans - зычны тып,
classis vocālis - галосны тып,
classis mixta - змешаны тып.
C l a s s i s c o n s o n a n s
Па зычным тыпе скланяюцца няроўнаскладовыя назоўнікі, аснова якіх заканчваецца на адзін зычны[1], напрыклад:
homo, ĭnis m |
- чалавек |
lectio, ōnis f |
- лекцыя, чытанне |
genus, ěris n |
- род |
s i n g u l ā r i s
Nom. |
homo |
lectio |
genus |
Gen. |
homĭn-is |
lectiōn-is |
geněr-is |
Dat. |
homĭn-ī |
lectiōn-ī |
geněr-ī |
Acc. |
homĭn-em |
lectiōn-em |
genus |
Abl. |
homĭn-ě |
lectiōn-ě |
geněr-ě |
Voc. |
homo |
lectio |
genus |
p l u r ā l i s
Nom. |
homĭn-ēs |
lectiōn-ēs |
geněr-ă |
Gen. |
homĭn-um |
lectiōn-um |
geněr-um |
Dat. |
homin-ĭbus |
lection-ĭbus |
geněr-ĭbus |
Acc. |
homĭn-ēs |
lectiōn-ēs |
geněr-ă |
Abl. |
homin-ĭbus |
lection-ĭbus |
geněr-ĭbus |
Voc. |
homĭn-ēs |
lectiōn-ēs |
geněr-ă |
Асаблівасці зычнага тыпу скланення
Abl. sing. |
-ě |
Gen. plur. |
-um |
Nom., Acc. , Voc. plur. (n) |
-ă |
C l a s s i s v o c ā l i s
Па галосным тыпе скланяюцца назоўнікі ніякага роду з канчаткамі ў Nom. sing. -e, -al, -ar, якія ў Gen. sing. заканчваюцца адпаведна на -is, -ālis, -āris.
|
secāle, is n |
- жыта |
||||
|
animal, ālis n |
- жывёла |
||||
|
calcar, āris n |
- шпора
|
||||
|
s i n g u l ā r i s |
p l u r ā l i s |
||||
Nom. |
secāle |
calcar |
secal-iă |
calcar-iă |
||
Gen. |
secāl-is |
calcār-is |
secal-ium |
calcar-ium |
||
Dat. |
secāl-ī |
calcār-ī |
secal-ĭbus |
calcar-ĭbus |
||
Acc. |
secāle |
calcār |
secal-iă |
calcar-iă |
||
Abl. |
secāl-ī |
calcār-ī |
secal-ĭbus |
calcar-ĭbus |
||
Voc. |
secāle |
calcār |
secal-iă |
calcar-iă |
Асаблівасці галоснага тыпу скланення
Abl. sing. |
- ī |
Gen. plur. |
- ium |
Nom., Acc., Voc. plur. |
- iă |
Classis mixta
Па змешаным тыпе скланяюцца:
- няроўнаскладовыя назоўнікі з асновай на два або больш зычныя. Напрыклад:
dens, dentis m |
- зуб |
urbs, urbis f |
- горад |
os, ossis n |
- косць |
- роўнаскладовыя назоўнікі на -is, -es у Nom. sing.
Напрыклад:
|
civis, is m, f |
- грамадзянін, грамадзянка |
||||||
|
nubes, is f |
- хмара |
||||||
|
s i n g u l ā r i s |
p l u r ā l i s |
||||||
Nom. |
civis |
urbs |
os |
civ-ēs |
urb-ēs |
oss-ă |
||
Gen. |
civ-is |
urb-is |
oss-is |
civ-ium |
urb-ium |
oss-ium |
||
Dat. |
civ-ī |
urb-ī |
oss-ī |
civ-ĭbus |
urb-ĭbus |
oss-ĭbus |
||
Acc. |
civ-em |
urb-em |
os |
civ-ēs |
urb-ēs |
oss-ă |
||
Abl. |
civ-ě |
urb-ě |
oss-ě |
civ-ĭbus |
urb-ĭbus |
oss-ĭbus |
||
Voc. |
civis |
urbs |
os |
civ-ēs |
urb-ēs |
oss-ă |
||
Асаблівасці змешанага тыпу скланення
Abl. sing. |
- ě |
Gen. plur. |
- ium |
Nom., Acc., Voc. plur. (n) |
- ă |
Як выключэнні назоўнікі
pater, patris m |
- бацька |
mater, matris f |
- маці |
frater, fratris m |
- брат |
parens, parentis m, f |
- адзін з бацькоў |
vates, vatis m, f |
- прарок, прадказальнік |
iuvenis, iuvenis m, f |
- юнак |
canis, canis m, f |
- сабака |
скланяюцца па зычным тыпе.
|
зычны |
галосны |
змешаны |
Abl. sing. |
-ě |
-ī |
-ě |
Gen. plur. |
-um |
-ium |
-ium |
Nom., Acc., Voc. plur. (n) |
-ă |
-iă |
-ă |
Практыкаванні
1. Вызначыць тып скланення назоўнікаў: canis, canis m, f; mors, mortis f; sol, solis m; fraus, fraudis f; repetitio, ōnis f; labor, ōris m; mos, moris m; lex, legis f; consuetūdo, ĭnis f; tempus, ŏris n; exemplar, āris n; iuvenis, is m,f; pater, patris m; os, oris n; parens, entis m, f; amor, ōris m; os, ossis n; genus, ěris n; hepar, ătis n; miles, ĭtis m; aёr, aёris m; pes, pedis m; natio, ōnis f; hostis, is m; servitus, ūtis f; vates, is, m, f; urbs, urbis f.
2. Утварыць словазлучэнні і праскланяць іх у адзіночным і множным ліках: meus, a, um - pater, tris m; tuus, a, um - mater, tris f; civis, is m - verus, a, um; mare, is n - altus, a, um; mons, montis m - altus, a, um; pars, partis f - magnus, a, um; animal, ālis n - rarus, a, um; avis, is f - pulcher, chra, chrum.
3. Перакласці:
а) на лацінскую мову: 1. У бітве перамагае не колькасць, а мужнасць воінаў. 2. Многія моры былі невядомыя старажытным людзям. 3. Вочы, вушы, рот - часткі чалавечай галавы. 4. Суддзі сядзяць у судзе (судовай зале) і судзяць. 5. У гісторыі старажытных дзяржаў мы маем прыклады мужнасці грамадзян. 6. Рымскія воіны былі або пехацінцамі, або коннікамі. 7. Грэкі і рымляне лічылі Апалона братам Дыяны. 8. Боль памякчаецца часам, а не слязамі. 9. З крыніц людзі п’юць чыстую ваду. 10. Сонца дае жыццё людзям, жывёлам і раслінам.
De Scythia
Scythia includitur ab uno latere Ponto, ab altero - montibus Riphaeis, a tergo - Asia ac Phasi flumine. Scythia multum in longitudinem et in latitudinem patet. Hominibus inter se sunt nulli fines; neque enim agrum exercent, nec domicilium est ullum, aut tectum, aut sedes; armenta et pecora semper pascunt et per incultas solitudines semper errant. Uxōres liberosque suos secum in plaustris vehunt. Spernunt aurum et argentum, quae reliqui homines appetunt. Lacte et melle vivunt; lanae usus ac vestium est Scythis ignōtus; pelles ferīnae aut murīnae sunt pro vestibus.
De avibus
In silvis multae aves sunt. Aves alas habent. Plumae sunt quasi vestis avium. Vere voces multārum avium aures hominum delectant. Aves nonnullae nuntii sunt veris. Autumno aves in alias regiōnes avolant, nonnullae autem hieme in regionibus frigidis manent.
Ut leo rex bestiārum, ita aquila regīna avium est. Aquilam regīnam avium appellāmus, nam nulla avis aquilam robore superat.
Крылатыя выразы
Finis corōnat opus. |
Канец вянчае справу. |
Alma mater. |
Маці – карміліца. |
Et fabula partem veri habet. |
І казка мае частку праўды. |
Historia vero testis temporum, lux veritātis, vita memoriae, magistra vitae, nuntia vetustātis. |
Гісторыя сапраўды – гэта сведка часоў, святло праўды, жыццё памяці, настаўніца жыцця, весніца старыні. |
Lingua est hostis hominum amicusque diaboli et feminārum. |
Язык – гэта вораг людзей, сябар дыявала і жанын. |